suvirbėti

suvirbėti
1 suvirbė́ti intr. 1. NdŽ suknibždėti. 2. NdŽ trumpai virbėti, sukrutėti, sujudėti: Po kojų suvìrba, tai bijais DrskŽ. Sukrutėjo suvirbėjo Ilgis, nors ir jautė, kad nėra dar vieko rankoje kardą vartoti V.Krėv. Kad sukaustė sopuliai, tai nei suklibėt, nei suvirbė́t Tvr. ║ subanguoti, suraibuliuoti: Vaitkiemio ežere plaukinėjo sau bernas sekmadienį, tik kad suvirbės vanduo – išplaukė pusė mergos, pusė žuvies, nusijuokė ir panėrė LMD(Pns). 3. NdŽ, Lzd suvirpėti, sudrebėti: Lūpos jo suvirbėjo TS1903,7. 4. staigiai pasirodyti ir išnykti, švystelėti: Nesužiūrėsi jo: tik suvirbė́j[o], ir nėr Smn. Ožys, buliaus ragų tvokstelėtas, tik suvirbėjo ore, ir tiek jį teregėjo ten A.Vaičiul. 5. menk. numirti: O vėl jį liga kap prispaudė – tik nesuvirbė́j[o]! Lp. \ virbėti; išvirbėti; nuvirbėti; pavirbėti; suvirbėti; užvirbėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужна курсовая?

Look at other dictionaries:

  • suvirbėti — 2 suvirbėti intr. NdŽ sustabarėti, virsti stabarais. virbėti; išvirbėti; nuvirbėti; suvirbėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išvirbėti — 1 išvirbėti intr. Š, Rtr, KŽ iškrutėti; išsijudinti. virbėti; išvirbėti; nuvirbėti; pavirbėti; suvirbėti; užvirbėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išvirbėti — 2 išvirbėti intr. DŽ, KŽ suvirbti, sustabarėti: Nė ožka nebnora išvirbėjusių usnių Šts. Žolės išvirbėję, neės tokių nė ožka Šts. | Ožplaukė avis išejo į virbus, išvirbėjo, vilna – vieni kogaliai Ggr. virbėti; išvirbėti; nuvirbėti; suvirbėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nuvirbėti — 1 nuvirbėti intr. 1. skubiai nueiti, nuskubėti: Priilsęs, ale nė pusės žodžio prieš nepasakė: paprašiau, i nuvirbėjo Švnč. 2. Kb menk. numirti. virbėti; išvirbėti; nuvirbėti; pavirbėti; suvirbėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nuvirbėti — 2 nuvirbėti intr. Dkš nusmailėti: Koks čia avinas: užpakalis nuvirbėjęs, nugarkaulis kai pjūklas – vieni ragai Krž. virbėti; išvirbėti; nuvirbėti; suvirbėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pavirbėti — 1 pavirbėti intr. 1. NdŽ kurį laiką krutėti, judėti: ^ Liežuvis pavìrba, kad rankos nedirba LTR(Užp). 2. kiek drebėti, suvirpėti: Skardžiau mažukus, tai kap duriu, tai tik pavìrba paršukas Lp. 3. NdŽ kiek sumirgėti. virbėti; išvirbėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • suvirbuoti — žr. 1 suvirbėti 3: Suvirbãv[o], ir negyvas, dar stvėrė ir patargė jo šuoj Drsk. virbuoti; išvirbuoti; suvirbuoti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • užvirbėti — 1 užvirbėti intr. imti virbėti. ◊ kojomis užvirbėti menk. mirti, žūti: Barės barės, tas kirvapente galvon ir žumušė motką – tik kojom žuvirbėj[o] LTR(Rod). virbėti; išvirbėti; nuvirbėti; pavirbėti; suvirbėti; užvirbėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • virbterėti — vìrbterėti, ėja ( ia Vlk), ėjo intr. staiga suvirbėti, šoktelėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • virbėti — 1 virbėti, vìrba (vìrbia Zr), ėjo intr. Jn, K.Būg, OG284, FrnW, Všt, Lb; Kos58, N, L 1. Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, DrskŽ knibždėti, kirbėti, raitytis: Žuvis ant meškerės vìrba Š(Tvr). Kirmėlės vìrba J.Jabl. Sliekas vìrba, rangosi Švnč. Maži vėžiukai… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”